linagalvis

linagal̃vis sm. (2), lìnagalvis (1); LBŽ bot. dirvinis kežys, kiauliamigė (Spergula arvensis): Linagal̃viai linus sutraukia Užp. Lìnagalviai, kai prispėja, barška Grv. Būt gražūs sėmenys, tik linagal̃vių [sėklų] yra Užp.